Tvirtais žingsneliais į gražią kalbą

Kalba yra viena svarbiausių žmonių bendravimo formų, todėl labai svarbu nuo mažens ugdyti vaiko kūrybiškumą, gebėjimą tiksliai ir taikliai reikšti mintis, kalbėti, bendrauti (A. Gučas, 1994). Pasak autoriaus, vaiko vartojamos gramatikos formos ir jų tobulėjimas susijęs su žodyno gausumu. Kiek žodžių vaikas žino, supranta ir vartoja, priklauso nuo socialinės aplinkos, kalbinės atmosferos, kurioje jis auga, ir nuo lavinimosi pastangų ugdyti jo kalbą.

Pakruojo vaikų lopšelio-darželio „Vyturėlis“ logopedės Linos Balčiūnienės iniciatyva 2020 m. įstaigos pedagogai įsitraukė į tarptautinį projektą „Vaiko kelias į gražią kalbą. Laimingas vaikas“. Pirmieji projekto siūlomas veiklas išbandė „Drugelių“ grupės vaikai, tėvai ir ikimokyklinio ugdymo mokytojos Daiva Miknevičienė, Vitalija Kriščiūnaitė bei logopedė Lina Balčiūnienė.

Projekto tikslas – sudaryti palankias sąlygas ankstyvojo amžiaus vaikų kalbos sutrikimų prevencijai ir ankstyvajam kalbos ugdymui taikant naujoviškus, kūrybiškus, visuminius metodus. Pagrindinis prevencijos principas – aktyvus tėvų, pedagogų ir specialistų bendravimas ir bendradarbiavimas, ieškant efektyvių bei inovatyvių prevencinių darbo būdų siekiant ikimokykliniame amžiuje užkirsti kelią kalbos ir kalbėjimo sutrikimams atsirasti arba sumažinti jų atsiradimo tikimybę, paruošti vaiką mokyklai. Ankstyvoji kalbos sutrikimų prevencija paremta suaugusiųjų dėmesio telkimu į teigiamus vaiko asmenybės bruožus, pozityvius jo kalbos, asmenybės pokyčius. Pagrindinis prevencijos tikslas – organizuojama veikla turi būti maloni vaikams bei patiems suaugusiems, o taip pat paremta vaikų turimomis žiniomis, gebėjimais ir atitikti vaikų kalbos išsilavinimo lygį bei jų poreikius ir interesus. Projekto vykdymo metu pagrindine siekiamybe buvo tai, kad vaikai išgyventų džiaugsmą, pasitenkinimą organizuojama veikla, o tėvai įsitrauktų į siūlomas atlikti veiklas ir kartu pasidžiaugtų gerais rezultatais.

 

„Drugelių“ grupės ugdytiniams tai buvo linksma, įdomi, žaisminga, kalbinį aktyvumą skatinanti projektinė kelionė, kurios metu vyko aktyvus tėvelių, pedagogų ir specialistų bendravimas ir bendradarbiavimas. Kalbos ugdymo pratybos vyko kasdieninėje veikloje, grupinėse ir individualiose veiklose taikant kūrybiškus ir alternatyvius ugdymo metodus. Užduotėles į namus logopedė L. Balčiūnienė pateikdavo uždaroje „Drugelių“ feisbuko grupėje. Namuose atliktų užduotėlių akimirkos atkeliaudavo komentarų skiltyje prie užduotėlių posto. Visos užduotėlės buvo labai kūrybingai apgalvotos, kad jas atliekantis vaikutis patirtų daug teigiamų emocijų, ugdytųsi gebėjimą išreikšti jausmus, o tuo pačiu mokytųsi taisyklingai kvėpuoti ir, sistemingai mankštindamas pirštukus, lavintų smulkiąją bei stambiąją motoriką, girdimąjį suvokimą.

Vaikas pradeda kalbėti tada, kai smulkioji motorika pasiekia atitinkamą išsivystymo lygį, nes aktyvus judėjimas ir intensyvi pirštų veikla padeda lavėti kalbiniams gebėjimams. Projekto veiklų metu rankų pirštų mankštelės buvo derinamos su kalbos ugdymo užduotimis įtraukiant judrius žaidimus ir mankšteles. Organizuota įvairi veikla, tobulinanti smulkiuosius raumenis ir stimuliuojanti smegenų brandą. Įgyvendintos veiklos prisidėjo prie vaikų pasiektų rezultatų: vaikai geba kūrybiškiau pasakoti, rišliau dėsto mintis ir dėlioja žodžius į prasmingus / logiškus sakinius. Sustiprėjo vaikų  intelektualiniai pažintiniai procesai, bendroji ir smulkioji motorika. Lavinamieji žaidimai suaktyvino kalbos gebėjimus, vaikai geriau artikuliuoja garsus ir džiaugiasi savo pasiekimais. Vykdydami logopedo ir mokytojų inspiruotas veiklas, vaikai mokėsi galvoti, pajausti, nuspręsti, palyginti, susiedami įvairius pojūčius su garsais, lengviau mokėsi kalbos. Vaikai sistemingai mankštino pirštukus, mokėsi taisyklingai kvėpuoti, nuolat atliko žaidybinę artikuliacinę mankštą, lavino girdimąjį suvokimą, smulkiąją motoriką, žaidė kūrybinius žaidimus, skatinančius žodinę raišką.

Tėvai daugiau sužinojo apie žaidimus, skirtus smegenų kairiojo ir dešiniojo pusrutulių veiklos funkcijoms gerinti, aktyvinančius vaikų bendrąją ir smulkiąją motoriką, kalbinio kvėpavimo, kalbos padargų artikuliacijos ir girdimojo suvokimo lavinimo įtaką vaikų kalbai, pažintiniams procesams. Pasinaudodami pedagogų siūloma veikla, namuose galėjo su vaiku atlikti įvairius lavinamuosius žaidimus ir pratimus. Pedagogai, ieškodami įvairių kūrybiškų ir alternatyvių darbo būdų vaiko ugdyme ir veiklose, patobulino ir praplėtė savo kompetencijas. Kiekviena projekto veikla ir priemonė buvo labai kruopščiai apgalvota ir pritaikyta pagal vaiko amžių, poreikius, interesus ir lūkesčius. Glaudus pedagogų ir tėvų bendravimas padėjo vaikams tapti drąsesniais, atviresniais, labiau pasitikinčiais savimi sprendimų priėmimuose. Su tėveliais namuose atliktos užduotėlės vaikams ne tik  suteikė daug džiaugsmo ir pasitenkinimo, bet ir įprasmino būvimo kartu laiką, paversdamos jį į įtraukiantį kūrybinį procesą, duodantį puikius rezultatus.

 

Daiva Miknevičienė, Pakruojo vaikų lopšelio-darželio „Vyturėlis“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja

Skaitykite daugiau: https://www.svietimonaujienos.lt/tvirtais-zingsneliais-i-grazia-kalba/

Close Menu